Išsiskleidžiau...

Išsiskleidžiau...
Ir kaip tikėti, kad tai — Aš?
Paveikslas šis netgi kitoks kaip vakar.
Žiūriu į delnus —
Upės plaukia,
Aukšti krantai lig žilo plauko...
O juk atsimenu, kaip prasidėjo tai:
Lygi vieta,
Šaltinis alma,
Jo atspindy...

... o nuostaba, kaip tai gražu!
Iš kur gilus toks,
Kad net dangų į save paėmęs?
Ir saulė it undinė maudosi,
Vis buria ateitį ir buria man,
Žiedelį po žiedelio dovanodama kasdien.

???
Sakai, jau traukiniu važiuoji.
??
Važiuoju jau,
Bet nereiktų dzyvycis,
Jeigu ir delno upėmis dar plaukiosiu gražiai.
?
----------------------
* Dzyvycis, taigi stebėtis... Iš ko gi atpažinsi dzūką?
Pelėda

2013-08-23 13:56:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-08-24 00:14:28

Delnų upės gilios ir... išmintingos...

Vartotojas (-a): jotvingė

Sukurta: 2013-08-23 21:50:14

Kažkodėl tas išsiskleidžiau primena skėtį, ne tik žiedą. Ir kartu paėmus ir tą saulė kaip udinė maudosi (labai gražus pasakymas), iš karto nusipiešiu tą lašnojimą, kai galima užmatyti vaivorykštę - prasišviečiant saulei. Paskui dangų į save paėmęs net ir tas skėčiui tinka. Ir skėtis kažkiek žiedą primena, ypač kai vėjas išverčia į kitą pusę - tiesiog galėčiau kitą kūrinį apie skėtį parašyti, tik nežinau... negalėčiau tiek kartotis.

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2013-08-23 15:45:04

puikus su visais kvietkais ir tuo traukiniu...