Išsiskleidžiau...
Ir kaip tikėti, kad tai — Aš?
Paveikslas šis netgi kitoks kaip vakar.
Žiūriu į delnus —
Upės plaukia,
Aukšti krantai lig žilo plauko...
O juk atsimenu, kaip prasidėjo tai:
Lygi vieta,
Šaltinis alma,
Jo atspindy...

... o nuostaba, kaip tai gražu!
Iš kur gilus toks,
Kad net dangų į save paėmęs?
Ir saulė it undinė maudosi,
Vis buria ateitį ir buria man,
Žiedelį po žiedelio dovanodama kasdien.

???
Sakai, jau traukiniu važiuoji.
??
Važiuoju jau,
Bet nereiktų dzyvycis,
Jeigu ir delno upėmis dar plaukiosiu gražiai.
?
----------------------
* Dzyvycis, taigi stebėtis... Iš ko gi atpažinsi dzūką?