Ne garvežys...
Jau jų gyvenimai nutilo.
O vežė daug, sunkiausiai pūkšdami.
Dar liko akyse,
Kaip javapjūtės neišartas laukas,
Ražienomis primindamas
Žmogaus darbymečius jame.

Ne garvežys, širdie,
Ne gar-ve-žys...
Bet jeigu atvirai,
Tai iki šiol dar nemažai
Ir sunkiai pūkšdama veži.