Neįsprausk į krūtinę daugiau.
Tegu lieka nurimus it jūra
Po atėjusios siausti audros.
Net nustebęs tylos jos klausausi,
O širdis:
— Pailsėkim it būtume knechtai.

— Pailsėkim, — sakau, —
Bet girdžiu,
Kad ir šitaip ji... plaka.

Grįš laivai ar negrįš,
Bet nelaukti jų mums nevalia.