Apniukęs rytas

Už lango jau švinta. Toks rytas apniukęs,
Rūku apsigaubęs, pritilęs liūdnai.
Aš paliečiau tylą, kažkas joje trūko...
Norėjau pajausti, kuo kvepia jinai.

Ir pirštai pajuto – vien tik nelygumai.
Prabilo nedrąsiai suskilus žievė.
O kvapas? Pavargę nuo prakaito kūnai.
Ir garsas – lyg aidu ištryškus versmė.

Gal man paragauti, kuo kvepia šis rytas?
Kartumas burnoj ir sunki valanda.
Ji taip panaši į vienatvę išvytą.
Skaudu pasidarė. Reikia bėgti iš čia.
spika

2013-08-15 11:55:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Princesė

Sukurta: 2013-08-15 22:27:53

Graziai skaitesi, bet uzkliuvo paskutine eilute.. Siek tiek ismusa rimta. Jei nukastumete Reikia--> Reik, issilygintu skiemenu skaicius ir skaitytusi daug sklandziau. Gero vakaro.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-08-15 16:16:55

Pritariu, paskutinis sakinys,- keisčiau. Šiaip kūrinėlis puikus, plaukiantis, nors tas rytas ir apniukęs. :)

Vartotojas (-a): vivalavida

Sukurta: 2013-08-15 14:55:17

paskutinis sakinys man sugadino tekstą. Gal kokia kita išraiškos forma būtų tinkamesnė.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2013-08-15 12:09:04

Būna, būna....
Betgi Žolinė. Nebėk. Ištversim su jos pagalba.
Na, o parašyta — iš širdelės