164 (+XXI)

Santrauka:
Prisiminus savo kiaulystes...
Neatleisk...


O, kaip skauda per žodį į dvasią,
o per atmintį — irgi nė kiek nemažiau.

Suprantu, daug kam
šita frazė atrodys tuščia,
bet lig šiol manyje,
į pavasarį  grįžęs,
gieda paukštis nušautas,
varnėno vardu...

Neatleisk man,  bičiuli mielasis,
bent  kol skauda,
bent kol atsiminti galiu.
Pelėda

2013-07-20 02:57:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-07-21 00:49:19

Kaltės įrodymas – seniai suskilęs tuščias inkilas.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2013-07-20 17:49:45

taip :)