Neatleisk...


O, kaip skauda per žodį į dvasią,
o per atmintį — irgi nė kiek nemažiau.

Suprantu, daug kam
šita frazė atrodys tuščia,
bet lig šiol manyje,
į pavasarį  grįžęs,
gieda paukštis nušautas,
varnėno vardu...

Neatleisk man,  bičiuli mielasis,
bent  kol skauda,
bent kol atsiminti galiu.