165 (+XXI)

Santrauka:
apie begalybę savyje
Kartais  būna...

Jau nepikta,
kad daug parašau,
nieko doro, deja, nesuradęs.
Savo atmintį tyliai braukau...
Va, dėl to, tik dėl to
šitiek raštų.

Begalybė prarys, nepajutusi jų.
O vis tiek gera būti prie mažo,
bet ir čia pasitaiko visaip —
kartais, regis, pasaulį ant  delno laikau,
begalybę // į save // susisamstęs.
Pelėda

2013-07-19 07:17:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-07-19 10:38:55

...Jūsų žodis visada talpus, brandus ir spalvingas...niekada netuščiažodžiaujate...rašykite...