Liepa
Aukšta lig vieversio,
stora it pirkios kiemas, apjuostas mišku,
dar nepavargusi vis ošia liepa
net savo mirtį, išsivijus iš sapnų.
Vis glostau ją
it duoną suraikytą,
į Vilnių kulbėmis parvežęs,
ir prašau:
— O Dieve, parašyk eilėraštį ranka aukščiausia,
žvaigždėtą gabalą dangaus viršūnėje įsegęs.
Te nors vaizduotėje dar bus šventa
gražių gražiausia liepų liepa mano.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Leonas
Sukurta: 2013-07-18 17:50:30
Dievulis ir mirtis,- (pasikartoju), nejau tokio
gabaus poeto nejaudina kitos temos?
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-07-18 14:13:44
liepa, vos ne ąžuolas Stelmužės :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-18 12:06:20
Gražus tas santykis su mišku, su medžiu.