Santrauka:
Ilgesingi prisiminimai ir nemirtinga meilė.
Dar vis prisimenu
ir niekada aš nepamiršiu
tų žibančių žvaigždžių,
kurios, mane matydamos,
džiaugdavos gyvenimu.
Aš pasiilgstu tos šilumos,
kuri mane apgaubdavo,
kai liūdesys ir vaikiški kaprizai
ašara man išriedėdavo.
Aš dar jaučiu,
kaip švelnios bangos
mano galvą glosto
ir tiesų kelią man nurodo.
Širdy sunku,
kad tik prisiminimuos aš tave galiu sutikti,
bet pažiūrėjęs į žvaigždes, šiltą ugnį ir gaivinančias jūros bangas,
dėkoju tau, mama, už akimirkas šiltas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-17 22:38:33
Ačiū, Laurynai, už nuoširdumą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-07-17 15:33:05
šįsyk esmė ne formoje, netgi ne žodžiuose, o jausmuose. Ir tai labai šiltas eilėraštis. Atviras, paprastas, lyg laiškas, bet nepaprastai šiltas, tai galima jausti tarp eilučių.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-07-17 14:59:38
...mane labai sujaudino...žodžiai iš širdies mylinčios...labai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-17 13:16:40
Bet yra ir gražių minčių.Jaunas žmogus, dar yra laiko tobulėti.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2013-07-17 12:10:35
aga, daugoka čia įvardžių, Ramunė teisi...