Mintis gyvybę audžia
žodžio, veiksmo, riksmo,
kurie iškart į dangų šauna
ieškoti savo tikslo.
Ko tu, jaunasis Don Kichote,
kovoji su malūnais?
Nes tik tada klaidas supratę
gyvename mes kaip galiūnai.
Kas gimsta, tas ir miršta —
šioj žemėj vieta laikina,
todėl nereiktų tapti užmarštinga
būties ar egzistencijos kalba.
Išganymo prašyti
neverta man ir tau,
nes jį suras kiekvienas,
tereiks palaukt ilgiau.
Kaip ąžuolas šakokis,
kaip jūra bangas kelki,
nerimki ir skrajoki,
minty užgimk ir mirki.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-07-18 14:53:17
Neblogai, tik reikia įvaldyti bendrinės kalbos kirčiavimą ir dar, kaip teigia gulbinas, reikalinga ne tik gyvenimo, bet ir poezijos tekstų išgyvenimo patirtis - reikia savarankiškų ar specialių studijų.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2013-07-17 11:45:57
oi, Don Kichote, gerai sakė Barabas: reikia paskaityti bent 10 kg poezijos knygų, kad suvoktum, kas yra eilės... :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-16 12:40:45
Suprantu,
kad 2013 – Tarmių metai,
bet čia juk bandoma rašyti literatūrine kalba, tiesa? rYksmo
Kita blogybė – ne tai, kad svetimžodis su klaida, o TAI, kad jis čia iš viso yra.
Tema gera, pritrūko tik savasties ją išreiškiant eiliuotai.
Sėkmės!