Naktiniai drugiai barbena į langą, į širdį —
Nebedaug liko laukti, drugeliai miršta, bet girdi.
Nušluostau ašaras, knygas dulkėtas
Ir užsnūstu mintim, jau šimtąkart girdėtom.
Jos vis dar virpa man viduj, nors nebejaunos.
Kaip tie drugiai naktiniai — dėl tolimos žvaigždės į viską spjauna.
O aš drebu, bet nebijau, ir man nešalta —
Čia tas svaigus vidinis virpesys juk kaltas.
Ir tyli mano lūpos, nors ten, viduj, jos girdi
Paslaptis, kuriom turės naktiniai drugiai mirti.
Jie greit išeis, o aš pasiliksiu toliau virpėti —
Kol šiltas kraujas mano kūne ims ir vėl tekėti.
Simuk
2013-07-12 12:42:54
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-07-13 00:06:40
Mintis gera, graži, tik gal reikėtų kūrinuką dar pataisinėti.
:)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-12 19:42:09
Ir užsnūsiu SU mintim, šimtąkart girdėtom.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-07-12 17:20:56
Paslaptinga naktis, pajutau nuotaiką. :) sėkmės
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-07-12 13:33:59
vidinė būsena puikiai perteikta.