O šimtameti, štiš!...

Vėl butelis.
Bet šitą kartą — tuščias.
Atrodytų, tik dėl mados,
prisiminimams tik.
Stikliukas irgi vaikščioja be... peno
it išdžiovintas vasarų sausros,
tačiau maršrutas kaip anksčiau —
nuo stalo lig burnos.
Ir pajaučiu, kaip įprotis žiodina gerklę,
kad lesintų praeinančių ausis —
  
   nei aš pijokėlis,
   nei aš laidokėlis...

Net nežinau,
Kada taip dainavau negirtas,
bet kas tuo patikės?
Kaimynas pirštais užgulė ausis ir pyksta:
— O šimtameti, o girtuokli,
štiš!..