185 (+XXIX)
O šimtameti, štiš!...
Vėl butelis.
Bet šitą kartą — tuščias.
Atrodytų, tik dėl mados,
prisiminimams tik.
Stikliukas irgi vaikščioja be... peno
it išdžiovintas vasarų sausros,
tačiau maršrutas kaip anksčiau —
nuo stalo lig burnos.
Ir pajaučiu, kaip įprotis žiodina gerklę,
kad lesintų praeinančių ausis —
nei aš pijokėlis,
nei aš laidokėlis...
Net nežinau,
Kada taip dainavau negirtas,
bet kas tuo patikės?
Kaimynas pirštais užgulė ausis ir pyksta:
— O šimtameti, o girtuokli,
štiš!..