186 (+XXIX)

Santrauka:
Jis, Igrekas, bastūnas begalybėje Žmogaus.
Igrekas (y)

Ant delno dėk,
išlyginęs kaip lauką,
ir nebijok erdvės,
ir nebijok, kad kur prapuls.
Pati jo prigimtis jam siunčia laisvę.
Ir net tuomet,
kai patikėti nemokėsi,
kad jis išlikęs ištikimas delnui,
negniaužk į saują jo
su upėmis, su dangumi žvaigždėtu:
Jis — Igrekas,
bastūnas
          begalybėje
                     Žmogaus.  
Ką tik tariau:
rašysiu Igrekui poemą
ir nusigandęs peržegnojau Dangumi:
Kodėl su juo tiek daug ant delno telpa?
Kodėl su juo tiek daug — kodėl?
Pelėda

2013-06-28 10:25:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2013-06-28 23:24:12

sulyginęs nežinomus laukus
erdvėj išrinkęs akmenis
bastūnas begalybėje žmogaus
poemom verčia vandenis

p.s. tai tik apie Pelėdišką žodį

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-06-28 20:18:02

taip, išmintinga

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2013-06-28 19:18:07

t i k r a i, antrasis nežinomasis....
sprendimų ir apsisprendimų palydovas
begalybėje ž m o g a u s.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-06-28 11:22:39

Gražiai nuausti žodžiai.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2013-06-28 11:18:04

Miela skaityti Jūsų išmąstymus