Santrauka:
Jis, Igrekas, bastūnas begalybėje Žmogaus.
Igrekas (y)
Ant delno dėk,
išlyginęs kaip lauką,
ir nebijok erdvės,
ir nebijok, kad kur prapuls.
Pati jo prigimtis jam siunčia laisvę.
Ir net tuomet,
kai patikėti nemokėsi,
kad jis išlikęs ištikimas delnui,
negniaužk į saują jo
su upėmis, su dangumi žvaigždėtu:
Jis — Igrekas,
bastūnas
begalybėje
Žmogaus.
Ką tik tariau:
rašysiu Igrekui poemą
ir nusigandęs peržegnojau Dangumi:
Kodėl su juo tiek daug ant delno telpa?
Kodėl su juo tiek daug —
kodėl?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2013-06-28 23:24:12
sulyginęs nežinomus laukus
erdvėj išrinkęs akmenis
bastūnas begalybėje žmogaus
poemom verčia vandenis
p.s. tai tik apie Pelėdišką žodį
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-28 20:18:02
taip, išmintinga
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2013-06-28 19:18:07
t i k r a i, antrasis nežinomasis....
sprendimų ir apsisprendimų palydovas
begalybėje ž m o g a u s.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-06-28 11:22:39
Gražiai nuausti žodžiai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-06-28 11:18:04
Miela skaityti Jūsų išmąstymus