Igrekas (y)

Ant delno dėk,
išlyginęs kaip lauką,
ir nebijok erdvės,
ir nebijok, kad kur prapuls.
Pati jo prigimtis jam siunčia laisvę.
Ir net tuomet,
kai patikėti nemokėsi,
kad jis išlikęs ištikimas delnui,
negniaužk į saują jo
su upėmis, su dangumi žvaigždėtu:
Jis — Igrekas,
bastūnas
          begalybėje
                     Žmogaus.  
Ką tik tariau:
rašysiu Igrekui poemą
ir nusigandęs peržegnojau Dangumi:
Kodėl su juo tiek daug ant delno telpa?
Kodėl su juo tiek daug — kodėl?