Santrauka:
Ant sijono klosčių
Išėjo ji, širdis, į Lietuvą –
Ten jos dalia.
Pasakė, kad mylės.
Ir kai rytais dangaus paletėje
Aušros dažai akis suvilgo,
Kai į krūtinę
iš tenai susigeria šviesa,
Žinau – laiminga,
Džiaugiasi širdis.
Ir aš laimingas.
Bučiuoju ją žodžiu,
Bučiuoju mintimis,
Girdėdamas ten paukštį
sidabrinį giedant.
Ir man atrodo,
Kad akių tinklainėse regiu
Gražiausią parašą:
„Pabūk ir tu
Nors valandai
Vergu širdies poetės“.
Bet argi aš ne toks esu?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-18 20:52:20
Bučiuoju ją žodžiu,
labai gražu, jausminga
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-08-18 18:34:30
Gražūs žodžiai, gražus eiliukas.
Vartotojas (-a): Solo
Sukurta: 2006-08-18 15:48:31
Jeigu ne Lietuva, tai skambėtų kažkaip šekspyriškai. Priverčiantis atsiliepimui atsakingiau paieškoti būdvardžio... Galbūt skaidrus, taurus?
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-08-18 14:47:38
Skausmingas, ilgesingas, gaivus...teisingas