Mano dienos
Net suvokt nesmagu,
bet yra, kaip yra —
savęs neturiu.
Vėl atėjus diena
vedžioja kelias, kur jai reikia,
kalba medžiais, paukščiais ir vėjais.
Nežinau, kuo palaimins, paguos.
Mano dienos — tik regis, kad mano:
iš pavasario sugužėjo į vasarą
ir lesina atmintį prisiminimais,
o perkūnas žaibais skaldo dangų
ir užgula lyti lietus...
Net šunys aploja, įkritę į mano dienas,
o būna — ir žmonės, kaip šunys:
loja jie,
loju aš.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-06-08 18:59:19
amm...
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2013-06-08 15:33:43
pritariu Vasarai7
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-06-08 12:47:45
Lesina atmintį prisiminimais. Aha, ta atmintis alkana nuolat, ir kuo toliau - tuo labiau...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-08 12:09:19
Mano dienos — tik regis, kad mano:
iš pavasario sugužėjo į vasarą
ir lesina atmintį prisiminimais,
o perkūnas žaibais skaldo dangų
ir užgula lyti lietus...
čia labai graži mintis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-08 08:33:42
Patiko
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-06-08 08:24:40
Vėl atėjus diena
vedžioja keliais, kur jai reikia,
kalba medžiais, paukščiais ir vėjais.
Gyvenimas nesuplanuojamas.
Čia taip tikroviškai...