Apie atlaidus ir naktį į juos
Kai rausva šviesa krito ant plytelių,
Mintys ir svajonės mane maudė,
Pagalvėje liko susigėrusių
Ir susisukusių aidų ritės.
Ir plėšėsi kalendoriaus lapelis
Taip, kaip ir kiekvieną mano naktį,
Žinojau: plazdėjimu paukščiai apvilks
Vėl rytą kauliuke iškritusį.
Mes kėlėmės ir važiavom į Dievą,
Bet jo nepajutom, nes rankiniai
Laikrodžiai braukė per nenuvaldomą
Juodų blakstienų išlinkį. Kvailai
Laukėm pabaigos. O rausvų vakaro
Šviesų atspindžiai jau buvo spėję
Susirinkti save, kol nepradėjo
Saulė vėl kilti į naują kelią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-08-16 20:32:17
Parašyt net galima traktatą
Apie vyšnios kauliuką iškritusį
Iš virškinamojo trakto.
Keista matyt kotelį likusį.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-16 20:00:48
gražiausios akimirkos visada būna...iki ir didžiausi nusivylimai - po...Gražu, kad važiavot į Dievą...bet JIS visur yra, taigi važiavot ir grįžot su JUO ir neliūdėkit...sėkmės