Eil. pakuždėti sau (XCIII)

Santrauka:
Tikėjimas savim...
Ne taip jau paprasta žinoti
ko reikia pasakai ir dangui,
kad paukščiai pagiedotų,
o vaikas į rankas paimtų knygą.
Bet šit į nuojautą  
tikėjimas savim kantrus įsrūva...
Ogi garsus Dunduk - Perkūnai!
prasiveria erdvė Savęsp (visatoje žmogaus),
suvirpa muzika giliai,
kur angelai
nokina lyrą...

Ieškau mažylio,
kad priglausčiau prie krūtines sau,
o jis su paukščiai ten jau skaito knygą.
Pelėda

2013-05-20 06:58:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-05-20 11:32:27

jautrus pajautimas supančios aplinkos ir būties

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-05-20 10:45:12

labai jautriai