Ne taip jau paprasta žinoti
ko reikia pasakai ir dangui,
kad paukščiai pagiedotų,
o vaikas į rankas paimtų knygą.
Bet šit į nuojautą  
tikėjimas savim kantrus įsrūva...
Ogi garsus Dunduk - Perkūnai!
prasiveria erdvė Savęsp (visatoje žmogaus),
suvirpa muzika giliai,
kur angelai
nokina lyrą...

Ieškau mažylio,
kad priglausčiau prie krūtines sau,
o jis su paukščiai ten jau skaito knygą.