Žydintys kryžiai

Nueisiu,
Vėl tik nueisiu...
Tekančios saulės altoriai
Ir žydintys kryžiai
Pakelėse...

Kodėl taip graudu?
Taip švelniai švelniai,
Lengvai lengvai
Lyg žiedlapiais
Glostytų skruostus
Pakelėse tylintys kryžiai.

Tik prie altorių suklupdavau,
Tekančios saulės didybė
Kadais...
O, ilgesingas žydėjimas!
Visur aplinkui –
Kas paslėpė širdį
Jos gelmėse?..

Kas užrakino?..
Žydėjimu nugula
Akis ir lūpas...
Argi nueisiu,
Ar vėl tik nueisiu –
Prabyla taip švelniai,
Tokiu lengvumu
Ir žiedlapiais
Širdį nukloja...
Liepa bangele

2013-05-19 00:09:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-05-20 10:02:05

Ir saulės altoriai, ir žydintys kryžiai - labai vaizdinga...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-05-19 23:51:12

„Nueisiu, / Vėl TIK nueisiu...“ ir „Argi nueisiu, / Ar vėl TIK nueisiu“ – turi prasmės šis pa(si)kartojimas...
Man labai priminė vieną tokį senokai skaitytą „Sparnuotąjį kryžių“.
Geras kūrinys! Linkiu daugiau tokių savitų darbų.

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2013-05-19 22:37:58

svelnu ir labai grazu
sekmes

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2013-05-19 22:32:00

Ką gi tikėjimas, gyvenimas - gražus darbas. Bet norėtųs atrasti daugiau įdomesnių simbolių, daugiau naujų įvaizdžių, nes akys, lūpos, žiedai, saulė, širdis beveik kiekviename rašančiųjų kūrinyje.

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2013-05-19 21:53:41

Jautrus ir gražus kūrinėlis.
Sėkmės kūryboje!
:)

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-05-19 19:21:46

... „Ir žiedlapiais širdį nukloja...“ Jautrus, gražus eil.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-05-19 00:34:11

Jautru