Nueisiu,
Vėl tik nueisiu...
Tekančios saulės altoriai
Ir žydintys kryžiai
Pakelėse...

Kodėl taip graudu?
Taip švelniai švelniai,
Lengvai lengvai
Lyg žiedlapiais
Glostytų skruostus
Pakelėse tylintys kryžiai.

Tik prie altorių suklupdavau,
Tekančios saulės didybė
Kadais...
O, ilgesingas žydėjimas!
Visur aplinkui –
Kas paslėpė širdį
Jos gelmėse?..

Kas užrakino?..
Žydėjimu nugula
Akis ir lūpas...
Argi nueisiu,
Ar vėl tik nueisiu –
Prabyla taip švelniai,
Tokiu lengvumu
Ir žiedlapiais
Širdį nukloja...