Mylinčiam
nereikia pažadų
kurti kartuma
prie durų
susirangius tūno
nesulaukiamos žingsnius paslėps
kai krebždesys širdies
per tolumas sugrįžta aidu
Neatsižadu mylėt
krūpčioja
sudilęs kuprotas slenkstis
kai beldžiasi į langą
nudažęs
nakties bedugnę tylą
rytmečio raudonis
Neišėjai
taip mylėti
net dievai negali
belaikis prieglaudos ieškojimas
tavo širdyje
alpulyje
beprasmis kuždesys
nurausvina
pečių sniegynus
Nėra rytojaus
tik čia dabar
ant aiškaus laiko
dauginimo formos
reikšmingos kasdienybės
o aš o tu
puotauja mūsų sielos
mylima
apgavę akivaizdžią formos slinktį
Nelaukti negaliu
jaučiu
nelaukiama
greičiau ateisi
vakaro aistros žaibais
apgaubsi man
sulinkusius pečius
ir pažadėsi
n e i š e i t i
Ražas
2013-05-07 09:43:36
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-05-07 21:41:27
Aukščiausią akcentą uždėjau ant paskutinio...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-07 15:46:02
Švelnumas ir meilė... Šiltas, mielas, o pabaiga – labai, labai...
Anonimas
Sukurta: 2013-05-07 09:46:50
švelnaus sniego šiugždeys, kupinas meilės.... Puikus!