Mylinčiam
nereikia pažadų
kurti kartuma
prie durų
susirangius tūno
nesulaukiamos žingsnius paslėps
kai krebždesys širdies
per tolumas sugrįžta aidu

Neatsižadu mylėt
krūpčioja
sudilęs kuprotas slenkstis
kai beldžiasi į langą
nudažęs
nakties bedugnę tylą
rytmečio raudonis

Neišėjai
taip mylėti
net dievai negali
belaikis prieglaudos ieškojimas
tavo širdyje
alpulyje
beprasmis kuždesys
nurausvina
pečių sniegynus

Nėra rytojaus
tik čia dabar
ant aiškaus laiko
dauginimo formos
reikšmingos kasdienybės
o aš o tu
puotauja mūsų sielos
mylima
apgavę akivaizdžią formos slinktį

Nelaukti negaliu
jaučiu
nelaukiama
greičiau ateisi
vakaro aistros žaibais
apgaubsi man
sulinkusius pečius
ir pažadėsi
n e i š e i  t i