Eil. pakuždėti sau (LXXXV)

Santrauka:
Radau!
Tyliu.
Tiktai mintis nelyg širdis
Tuk – tuk, tuk – tuk... Vis plaka.
Kartais lėčiau ir sunkiai
Kaip traukinys pūškuodamas į kalną.  
Bet būna — ji lengva, greita
Tartum padangę karpanti kregždė.
Tai pašaukiu šviesa:
— Pasauli, gyvenu...
Jei kryžiai kur yra,
Tai jie labai toli.

Tačiau norėtųsi,
Kad pojūčiuose kaip kely,
Nueičiau nepavargdamas į tikslą
Su vyturiu pavasario širdy
Surasdamas ir Tau Žmogaus bažnyčią,
Kad jau abu
Pašauktume kartu:
— Radau!
Ne ne! Ne Dievą,
Kaip Dievą pats save radau...
Pelėda

2013-03-30 00:35:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-03-30 22:40:49

...su vyturiu pavasario širdy...puikiai pasakyta. Sėkmės Jums ir gerų, šiltų švenčių

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2013-03-30 19:24:06

Kai eini turėdamas tikslą, kelionė visados būna daug lengvesnė. Šviesių Jums švenčių ,, su vyturiu pavasario širdy".

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-03-30 01:02:01

— Radau!
Ne ne! Ne Dievą,
Kaip Dievą pats save radau...

...skaidri gelmė išplaukia čia...ir Žmogaus pilnatvės šviesa...ačiū už ją...linkiu Jums linksmų švenčių ir gražaus saulėto pavasario...