Geriau gal netikėti, kad sugrįšiu.
Žiūriu į kelią — kur jo pabaiga?
Kalneliais, kloniais, vingiais kaip upelis bėga
Ir kalbasi su žingsniais, su lazda.
Jau nesunku suprasti šitą aukštą šneką —
Lėta, ne prievartai ar išgąsčiui skirta.
Pakelėje parodo akmenį – galiu prisėsti,
Parodo medį, pievą ir rečiau
Dangaus mažytį gabalėlį —
Net saulės šviesą surenku pro akinius
Ir iš akių...
Geriau gal netikėti, kad sugrįšiu,
Nes jeigu atvirai – o kur?
Kur žingsnis nužengtas – Esu.
Kur baksteliu lazda – taip pat Esu.
Net ten, kur dar reikės ateiti,
Bažnyčios užtrenkia duris: Esu...
Ir iš tiesų,
Kam aušinti jas skersvėjais,
Jeigu mukelę, išdrožtą savim,
Kaip atilsį ramybėje nešu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-27 14:17:26
Jaudinantis išsikalbėjimas, išmintingi žodžiai.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-03-27 08:09:23
Brandus Esu... ir eilės išmintingos, jautriai, natūraliai iškalbėtos, įtaigiai paakinančios. Tvirtumo esmei. Tai žavi.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-03-26 21:26:15
labai jaudinančiai, giliai paliečiantis. Jus beskaitydama galiu tik pasikartoti.... t.y. visuomet randu, ko reikia man.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-03-26 20:54:16
Sužavėjo drąsus, giliai pajaučiamas žvilgsnis (nors „pro akinius / Ir iš akių...“) į būtį.