Vėjas savo sukauptus lobius išslapsto                      
Tarp mūsų jausmų ir pojūčių gijų,                              
Kad liktume skolingi, kad galėtų vėl                        
Glamonėti drabužius. Mums patinka.                                

Bandydamas įpainioti liudininkus –                                  
Rudeniu nudažytus medžių lapus,                                          
Vėjas lūpų prisilietimais ženklina                                      
Skruostus, kaklą, krūtinę. Jaučiam aistrą.                        

Juodų varnų (ne)tyčinis lietimasis                              
Prie konteksto mus kreipia į debesis.                        
Bet tu nebijok. Tai tik Dievas iš kregždžių            
Uodegų karpo ašaras. Vėl lyja.