Kažkas suvirpa, kai girdžiu:
Tegu pasikuičia seni, tegu...
Jų laikas jau praėjęs, jau kitur,
O čia – dvasia mirtim gyvena.
Sugrįžta netgi iš kapų
Ir krebžda savimi,
Ir nesupranta, kad nereikia.
Ne taip retai jiems užperkam mišias,
Bet jie atkaklūs ir keisti.
Tuomet ir aš paskambinu varpais,
Kviečiu savus pareit į savo laiką.
Kažkas atsišaukia kapais,
Kažkas kelionėmis dar vis į dangų žengia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-03-25 14:26:27
...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-03-15 10:48:40
Tai mes
iš ilgesio prišaukiam
iš sieros tamsos, ir jie
klusnūs mūsų norams visada ateina,
kaip mums
be galo ilgesy gėlu, graudu
tarp klumpančių pištų
tyla
liesdami šermukšnio rožančių...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-03-15 08:48:26
Čia negali neateiti, visada randi
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-15 08:44:18
Jų laikas jau praėjęs, jau kitur,
O čia – dvasia mirtim gyvena.
...kaip trapu viskas...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-03-15 08:03:04
tikrai, kažkoks keistas dvasių priminimo apie save metas.