Tik nenustebki, kai kalbu —
Žydėjęs žiemoje
Ir vėl žydės vanduo.
O senas sode, darbininke mielas,
Aš neturiu eilėraščio, kurį
Atneščiau į rankas kaip žiedą.
Tau prie krūtinės vis sagstau
Praėjusios žiemos balčiausią sniegą.
Kapsėdamas it sėdamas
Iš sniego lietų
Nokina sodas žiedus pumpurais,
Kad vėl vanduo kaip žiemoje
Balčiau už nuotakas žydėtų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-07 17:57:19
Tik nenustebki, kai kalbu —
Žydėjęs žiemoje
Ir vėl žydės vanduo.
...jau pačiose pirmose eilutėse - poetinė jėga ir filosofinės platumos...ir taip jausminga gražiai čia skamba:
Tau prie krūtinės vis sagstau
Praėjusios žiemos balčiausią sniegą
...viskas išlieka širdyje...
Anonimas
Sukurta: 2013-03-07 13:32:55
Jautriai, lyriškai Jums kužda sodas. Gražu apie žydintį vandenį.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-03-07 10:55:49
dailus :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-07 09:44:39
Žydėjimas toks įvairus...Gražu