Tik nenustebki, kai kalbu —
Žydėjęs žiemoje
Ir vėl žydės vanduo.

O senas sode, darbininke mielas,
Aš neturiu eilėraščio, kurį
Atneščiau į rankas kaip žiedą.
Tau prie krūtinės vis sagstau
Praėjusios žiemos balčiausią sniegą.

Kapsėdamas it sėdamas
Iš sniego lietų
Nokina sodas žiedus pumpurais,
Kad vėl vanduo kaip žiemoje
Balčiau už nuotakas žydėtų.