Eil. pakuždėti sau (LXXIII)

Jau čia?                                                  
O! Labas, Vytury...
Kaip angeliuką išgirsiu, mažuli.
Ir miela, jog Motiejų po sparnais turi...
Skraidink, įdėjęs į giesmelę savo.
Ištroškau tiesą žodyje girdėti –
Te prakalbas Motiejus sako.

Kielė išspardys žiemą,
Sudaužys ledus,
Tačiau tiesa į žodį sunkiai eina.
Surankiojau, Motiejau, akmenis
Kadaise į tave mestus –
Ir šit per vieversį,
Per giesmę jo
Einu dar pažydėti.

Tau krikštyti manęs jau nereikės,
Tačiau į žodį prie tiesos
Ir akmenis sudėki –
Su Vyturiu sugrįžtantiems namo
Nedaug vilties pagonis kryžiais nugalėti.

 *Šv. Motiejus krikštijo žmones,
kurie įsiutę jį užmušė dėl jo pamokslų.
Pelėda

2013-02-24 10:38:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-02-24 22:55:31

kad tik greičiau vyturėlis užgiedotų...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2013-02-24 17:29:14

Tačiau tiesa į žodį sunkiai eina...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-02-24 13:15:07

...žinoma gaila Motiejaus...bet tikėjimo tiesos taip ir liko paslaptyje...įdomu čia pas Jus...

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-02-24 11:10:54

Oi, dainuok, Vytury!
:)