Jau čia?                                                  
O! Labas, Vytury...
Kaip angeliuką išgirsiu, mažuli.
Ir miela, jog Motiejų po sparnais turi...
Skraidink, įdėjęs į giesmelę savo.
Ištroškau tiesą žodyje girdėti –
Te prakalbas Motiejus sako.

Kielė išspardys žiemą,
Sudaužys ledus,
Tačiau tiesa į žodį sunkiai eina.
Surankiojau, Motiejau, akmenis
Kadaise į tave mestus –
Ir šit per vieversį,
Per giesmę jo
Einu dar pažydėti.

Tau krikštyti manęs jau nereikės,
Tačiau į žodį prie tiesos
Ir akmenis sudėki –
Su Vyturiu sugrįžtantiems namo
Nedaug vilties pagonis kryžiais nugalėti.

 *Šv. Motiejus krikštijo žmones,
kurie įsiutę jį užmušė dėl jo pamokslų.