... O galėjau anaip ir kitaip
Savęs įsitvėręs gyventi.
Dabar gi po vėjus dairaus
Ir žinau, kad esu pasilikęs be švenčių:
Mielas mano, — paglostau save
Ir atgal kaip mažiuką į lopšį keliu, —
Pasisupkim abu.
Tu paverk, kaip kadaise,
Aš pakosėsiu senio žvaigždėm,
Kad ir mano akis
Ašara rastų.
Gera būti va šitaip — senu ir mažu,
Ir be pasakų vienas kitą suprasti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-02-23 11:06:36
Labai gražiai natūraliai išsalyta mintis, šokiruoja panašumu į verlibrą ar pan. , o vis dėlto -
kaip skamba!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-02-19 22:25:49
...šiandien šį Jūsų kūrinį skaitau jau trečią kartą...beribė gelmė jame...visas gyvenimo ratas tarsi kosmosas...didingai skambantis...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-19 18:25:24
Toks... iš giliai...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-02-19 08:17:34
Visas gyvenimas pasaka ir mažam, ir senam