Eil. pakuždėti sau (LXIX)

Skrenda varnas prieš vėją,
Į akis -  pasišiaušus diena.
Nežinau, kur priglausti save,
Kad išties patikėčiau, jog vienas,
Kad parėjęs iš sapno,
Pamanyčiau:
Namo sugrįžau...
Štai ir vaikščioju tyliai po Dievą.
Kaip kitaip, jei visur jis yra?
Pelėda

2013-02-18 15:25:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2013-02-19 08:11:30

neturiu ką pasakyti:) viską pasakėte Jūs - priglaudžiu :)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2013-02-19 03:08:16

.... gilu....gilu...gilu...

Vartotojas (-a): Miglooze

Sukurta: 2013-02-18 23:59:50

Labai žavu, kai skaitydamas eilėraštį vis kažko lauki, kažko geresnio, ir galiausiai pabaigoje atrandi geriausią vietą, kuri visą kūrinį įprasmina.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-02-18 21:34:09

Gražus, sakyčiau, šventas Jūsų vaikščiojimas.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-02-18 19:41:16

...man nuskambėjo labai filosofiškai čia...platu ir poetiška...