Eil. pakuždėti sau (LXIX)

Skrenda varnas prieš vėją,
Į akis -  pasišiaušus diena.
Nežinau, kur priglausti save,
Kad išties patikėčiau, jog vienas,
Kad parėjęs iš sapno,
Pamanyčiau:
Namo sugrįžau...
Štai ir vaikščioju tyliai po Dievą.
Kaip kitaip, jei visur jis yra?
Pelėda