Eil. pakuždėti sau (LXVIII)

Jau net skauda mažiau,
Negu reikia skaudėti,
Mažiau priešo, draugo, poeto,
Nors esu dar, rašau,
Nors būtim į pasaulį įstrigęs
Dar ir vieversį mažą
It bažnyčią ant delno laikau —
Poteriaujantį, virpantį,
Bet aukštai negiedos.
Jau žiogelis smuikuoja prie jo - - -
Viskas, mielas mažyti,
Ateina — praeina laiku,
Ir tikriausiai nebūna
Ir niekada taip nebus,
Kad ant žemės nukristų dangus.
Jeigu krenta, tai tik akmenėlis kažkoks,
Trupučiuką palikęs šviesos,
Ir eketę, pakvėpuoti žuvims po ledu.
Pelėda

2013-02-17 06:28:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2013-02-19 03:13:16

vietoje tų visų č turėtų būti kableliai... tiesiog klaviatūra persiverčiu į lietuvišk! ir nesusikoncentruoju spausdama, mat kita kalba - toje vietoje yra kablelis... Sveikatos Jums, stiprybės.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2013-02-19 03:11:03

ach, ką ir bepasakyt... Geraič kad užėjau. Tikrai gerai... Pagalvoju apie Jus dažnaič tik vač retai užbėgu. Gaila, kad taipč tačiau šiuo metu vis dar taip... Esate širdyje giliai.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-02-17 13:50:13

Gera girdėt / skaityt Jūsų kuždėjimus..
:)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-02-17 11:32:02

...kaip tobulai paslėptas skausmas...gėriuosi puikiomis eilėmis...

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-02-17 09:32:23

Dėkui Dievui, kad akmenukas ne pagrindinis nukrito