pasiilgstu, kai lyja,
kai tavo švelnumas
arti -
bet tarpai nubrėžia ribas
alsuoju vienatvę
ir skausmas laša į delnus
nebyliai -
siela sugniaužia žodžius
ta akimirka
sustoja malūnai -
tyla parklupdo,
o žemė sugauna
ilgiuosi laiko
nors jis
vis dar teka upe
tolyn...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2013-01-25 20:44:26
neblogai.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2013-01-23 18:05:18
Teoretikai ar praktikai, kreipk dėmesį į jų kritiką visada; išskyrus tuos atvejus, kai kritika nemotyvuota, nesąmoninga, pakibus ore:) Kartais teoretikai netgi atkapsto gilesnių ir įžvalgesnių dalykų. Dabar labai madinga į žodžius teorija, teoretikas reaguoti liguistai banaliai:)
Sėkmės ieškant:)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-01-22 09:35:04
jaunystės jausmai nuoširdžiausi, betarpiškiausi ir skaidriausi, iš patirties bokštų sunkiai bepasiekiami
Sėkmės Jums.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-22 08:01:32
Jausmingas kūrinukas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-22 01:19:36
Puikiai. Ir nekreipk dėmesio į amžinus pesimistus, į kritikus, kurie patys nerašo - tai teoretikai, o ne praktikai.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-21 21:06:24
toks kaip prieš artėjančią hormonų audrą, tįstantis kalbėjimas, bet kaip moksleivių kūryboje - amžius paauglystė, gal (jausmai?)