pasiilgstu, kai lyja,
kai tavo švelnumas
arti -
bet tarpai nubrėžia ribas

alsuoju vienatvę
ir skausmas laša į delnus
nebyliai -
siela sugniaužia žodžius

ta akimirka
sustoja malūnai -
tyla parklupdo,
o žemė sugauna

ilgiuosi laiko
nors jis
vis dar teka upe
tolyn...