Santrauka:
Su kepure kaip karūna...
Jau skambina,
Bet aš vis kurčias, vis ramus —
Mažoj pirkelėje ugnelę
Kaip skaudžią širdį kūrenu.
O būna — ir eilėraštį rašau:
Esą, aš dvigubas —
Ir tas, kuriuo esu,
Ir tas, kuriuo buvau.
Lietus nesutelpa į ašarą mažytę,
Bet druskos ašaroj — daugiau.
Mažoj pirkelėj mano karalystė,
Kur nelabai užtenka laiko
Girdėti skambalus dangaus.
Man gera būt prie didžio kelio,
Žmogaus kepurę kaip karūną
Užsidedant sau ant galvos.
Aš tas, kuriuo esu,
Aš tas, kuriuo buvau.
O būti tuo, kuriuo dar būsiu,
Žadu nepaskubėdamas,
Karališkai kas rytą ant galvos
Kepurę užsidėdamas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2013-01-19 00:12:14
Na, gražiai, taupiai skambiai, jautriai, šiltai ir taip tuo ,kuo gyveni šiandien, Pelėda.Kad taip kiekvienas
sugebėtų.Ačiū, kad ESI :)
P.S.O tas lietus todėl ir sutelpa
į ašarą mažytę,
nes druskos ašaroj- daugiau :) ...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-01-18 22:22:37
Pabaiga — super :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-01-18 19:42:36
:)
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2013-01-18 17:31:01
Gražus kūrinys. Pabaiga labai patiko
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2013-01-18 11:06:29
Džiaugiuosi, kai Žmogus didžiuojasi juo būdamas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-01-18 10:59:07
Jau juodvarnis pacitavo - ir man ta vieta... ;)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-01-18 08:08:50
O būti tuo, kuriuo dar būsiu
Žadu nepaskubėdamas,
Karališkai kas rytą ant galvos
Kepurę užsidėdamas.
Tvirtai ir vyriškai