Širdies vėjas

Jau sutrypti labiau neįmanoma.
Net širdis neatlaikė — susprogo.
Šoko pragaro liepsnos ledinės
Tarsi deivės, galąsdamos pirštais.

Aš ieškojau tavy savo saulės,
O radau tiktai šerkšną speige.
Nežinojau, kur miega snieguolės,
Bet krauju nusidažė spalva.

Rėkė ašmenys, smingantys vėjuj,
Vėjas siautė didžiausia audra.
Amžinybėje skęsta svajonės.
Aš lieku tik nata stygoje.
agnete1994

2013-01-17 21:44:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): agnete1994

Sukurta: 2013-01-18 12:19:57

čia gal daugiau primena dainą nei eilėraštį. Kalta. Kartais vietoj eileraščio parašau dainą

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-01-18 00:38:11

Ko gero, nuo tos temos ir pradedama... :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-01-18 00:21:24

Neee, ši tematika yra nemari ;) Ypač tokiame amžiuje kaip autorės :)