Jau sutrypti labiau neįmanoma.
Net širdis neatlaikė — susprogo.
Šoko pragaro liepsnos ledinės
Tarsi deivės, galąsdamos pirštais.

Aš ieškojau tavy savo saulės,
O radau tiktai šerkšną speige.
Nežinojau, kur miega snieguolės,
Bet krauju nusidažė spalva.

Rėkė ašmenys, smingantys vėjuj,
Vėjas siautė didžiausia audra.
Amžinybėje skęsta svajonės.
Aš lieku tik nata stygoje.