Atleisk, mylimoji,
Man kažkas pasidarė:
Žiūriu į tave ir atrodo - ne tu,
O aštuoniolikmetė mergaitė,
Labai panaši į tave,
Sustojo prie lango ir pažvelgė taip,
Kad širdis ėmė šėlti iš džiaugsmo...
Norėjau paklausti jos, iš kur
Kambary atsirado, bet ji
Netikėtai pradingo, kai tu
Atsistojai jos vieton...
Ne, ne, ne miražas tai buvo,
Ne sapnas sparnuotas pleveno -
Tai tu sugrįžai į tą laiką,
Kai pirmąkart susitikom
Per patį gražumą, žydėjimą,
Kai dar buvo visi, kurių seniai nebėra...
Nežinau, ar pasikartos šis stebuklas,
Bet norėčiau, labai labai
Nors akimirką vėl pamatyt tave jauną,
Ir save prie tavęs po pušaite,
Neriai plaukiant į Nemuno glėbį...
O, kaip šito norėčiau!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-09-20 22:48:45
Nepykit, viskas gerai- šiltos mintys ir tt. ,bet geriau būtų parašytas proza - nes tokiai formai kalbėjimas pernelyg proziškas.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-09-20 22:44:42
Nepykit, viskas gerai- šiltos mintys ir tt. ,bet geriau būtų parašytas proza - nes tokiai formai kalbėjimas pernelyg proziškas.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-08-05 14:12:34
paprastas, neįmantrus, bet toks nuoširdus, kad miela skaityt...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-08-04 23:37:09
Pasodinai, Sodininke, sodą, tai ir prižiūrėk.. Man atrodo, kad Jūs suklydote sakydamas "..norėčiau, labai labai // nors akimirką pamatyti tave jauną". Siūlyčiau ne "norėti", o " žiūreti ir pamatysite, ko norėtum. To ir linkiu. Kita vertus, ir moterys, nepaisant jų amžiaus ir nepaisantt, kokioje lemtyje jos yra- irgi sugeba būti tokiomis, kokių norime.
Na, o rimčiau kalbant, šitos Jūsų mintys ir nuotaika yra mano metų žmonių mintys. Aš jas suprantu ir niekaip negaliu suprasti, kodėl jos manęs neaplankydavo, kai jaunas.. Sėkmės!