Eil. pakuždėti sau (XLIV)

Santrauka:
Vilke pilkas, pastauk!
Ką daryčiau bėdoj be tavęs?
Vilke pilkas, pastauk!
Taip, žinau: daug eilėraščių jau parašiau,
Bet visi jie – ne tie.
Štai ir tu, mano mielas žvėrie,
Alkanas tartum dangus
Stauki, pilki.
Alkani mes abu,
Bet eilėraščio to
Dar iš šiandien nebus...
Pelėda

2013-01-06 17:45:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2013-01-07 09:55:18

Poeto vidinė būsena, kuri neranda ramybės.
Švari mintelė.

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2013-01-06 22:07:18

Trumpas, bet geras eilėraštis

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2013-01-06 19:01:04

Alkanas tartum dangus > į kitokią plotmę, nei įprastai, perkeltas dangus.

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2013-01-06 18:24:22

Aūūū... aš ir staugiu ne sau...
Pasiilgau eilėraščių, o dangau,
Ne bėda - bus dar eilėraščių ...
Pilkos patirties geležim išstaugtų...