Aš — tik šaltakraujis padarėlis,
Susigūžęs kūdros pakrašty.
Džiugina mane ir gėlės,
Ir lakštingalų suokimas panakty.
Vis iš tolo dar žvelgiu į gulbes.
Dieve, kaip pavydžiu joms sparnų!
Lėkčiau, lėkčiau aš iš kūdros...
Lėkčiau, Viešpatie, bet negaliu...
Jau įtraukė dumblas ir nendrynai...
Aš — tik rupūžiukė iš pelkynų.
Šaltakraujis, menkas gyvūnėlis
Degančia ir plakančia širdim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-12-12 21:49:12
dar truputis, ir beveik antras Strazdas :D
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2012-12-12 20:01:46
Visur galima rasti grožio.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-12-12 15:34:41
gal į moksleivių skyrelį perkelti?
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-12-12 12:02:42
Smagus eilėraštis... Gal geriau tiktų ją įvardinti žaliąja varlyte...
nes rupūžės tik veisimosi metu gyvena vandenyje... :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-12-12 10:07:28
Autorė mintis dėsto puikiai ir iš kur pas Jus tokios puikios mintys plaukia.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-12-12 09:58:27
jei jau apie rupužėlės, tai pakvipo vasara, nors tų padarėlių snaigėms krentant ir nėra, bet juk čia EGO
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2012-12-12 08:36:02
Pamatyk mane kaip karalių ir aš tuoj pat šalia...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-12-12 08:09:20
Na gal atlėks kokio karalaičio paleista strėlė