Aš — tik šaltakraujis padarėlis,
Susigūžęs kūdros pakrašty.
Džiugina mane ir gėlės,
Ir lakštingalų suokimas panakty.

Vis iš tolo dar žvelgiu į gulbes.
Dieve, kaip pavydžiu joms sparnų!
Lėkčiau, lėkčiau aš iš kūdros...
Lėkčiau, Viešpatie, bet negaliu...

Jau įtraukė dumblas ir nendrynai...
Aš — tik rupūžiukė iš pelkynų.
Šaltakraujis, menkas gyvūnėlis
Degančia ir plakančia širdim.