Santrauka:
Susirinkom pabūti kartu...
Jau nenoriu, kad snigt ant manęs.
Nesvarbu, kad gražu.
Aš jau apsnigtas.
O iš sniego dar vis
Po truputį Dzūkiją tveriu —
Jau nemoka išskristi iš jos
Į lizdus parplasnoję gandrai,
Vieversiai nepalieka dangaus.
Žydi gėlės darželiais pasėtos iš saujos mamos,
Užmirštoji svirtis
Prie šulinio vėl sugirgždėjo...
Iš žiemužės
Po gniūžtę Dzūkiją tveriu
Ir sapnais pakeliauju po šiltą peizažą.
Mano sniegas gilus,
Į atodūsius upės suplaukę
Nardo kaip raibos antelės.
Tie, kas buvom kadaise, kas dingstam,
Susirinkom pabūti kartu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-10 19:32:34
Begaliniai gilus pajautimas ir gyvas paveikslas.
... „Jau nemoka išskristi iš jos
Į lizdus parplasnoję gandrai,
Vieversiai nepalieka dangaus“...
Gražu :)
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-09 10:13:54
kiek vaizdų, šilumos, kaip čia viskas brangu.