Jau nenoriu, kad snigt ant manęs.
Nesvarbu, kad gražu.
Aš jau apsnigtas.
O iš sniego dar vis
Po truputį Dzūkiją tveriu —
Jau nemoka išskristi iš jos
Į lizdus parplasnoję gandrai,
Vieversiai nepalieka dangaus.
Žydi gėlės darželiais pasėtos iš saujos mamos,
Užmirštoji svirtis
Prie šulinio vėl sugirgždėjo...        

Iš žiemužės
Po gniūžtę Dzūkiją tveriu  
Ir sapnais pakeliauju po šiltą peizažą.
Mano sniegas gilus,
Į atodūsius upės suplaukę
Nardo kaip raibos antelės.

Tie, kas buvom kadaise, kas dingstam,
Susirinkom pabūti kartu...