Eil. pakuždėti sau (XXVIII)

Santrauka:
Ir nereikia manyt, kad kartojies...
Pašnabždėsiu aš tau,
Kad galėtum mąstyti
Ir pajaustum kaip gera
Net ir atrastą — rasti,
Pasiimt ir rankas piemenėlio švilpynę
Ir pagroti tarytum fleita...

Patikėk, ir eilėraštį skaitant
Reikia talento didžio,
Kad galėtum girdėti kas kartą kitaip...
Gal todėl nepavargsta pagroti Čaikovskis
Ir Čiurlionis iš Jūros nemoka pareit...

Pašnabždėsiu aš tau:
Ką randi – pirmą kartą randi
Ir nereikia manyt, kad kartojies .

Piemenėlio dūdelę pūčiu,
O manau,
Kad fleita virtuoziškai groju...
Pelėda

2012-12-06 11:31:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-12-06 17:42:00

tikrai, virtuoziškai sukalbėta

Anonimas

Sukurta: 2012-12-06 16:41:17

i man gražu

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2012-12-06 16:33:40

ech
va čia tai poezija
kažkaip tikras ilgesys apimė

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2012-12-06 16:06:58

gera skaityti

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2012-12-06 13:30:20

Patiko :)

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-12-06 13:19:51

Norėčiau, kad ir man koks bildukas ką nors gražaus pakuždėtų

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2012-12-06 11:49:36

Patikėk, ir eilėraštį skaitant
Reikia talento didžio,
Kad galėtum girdėti kas kartą kitaip...
Gal todėl nepavargsta pagroti Čaikovskis
Ir Čiurlionis iš Jūros nemoka pareit...
Jau kartojuosi, puikus darbas, taip jautriai, tas pašnibždėsiu aš tau, tiesiog kerintis. Puikus dar kartą puikus.