Eil. pakuždėti sau (XXVIII)

Pašnabždėsiu aš tau,
Kad galėtum mąstyti
Ir pajaustum kaip gera
Net ir atrastą — rasti,
Pasiimt ir rankas piemenėlio švilpynę
Ir pagroti tarytum fleita...

Patikėk, ir eilėraštį skaitant
Reikia talento didžio,
Kad galėtum girdėti kas kartą kitaip...
Gal todėl nepavargsta pagroti Čaikovskis
Ir Čiurlionis iš Jūros nemoka pareit...

Pašnabždėsiu aš tau:
Ką randi – pirmą kartą randi
Ir nereikia manyt, kad kartojies .

Piemenėlio dūdelę pūčiu,
O manau,
Kad fleita virtuoziškai groju...
Pelėda